Į pradžią
Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjunga
Į pradžią Svetainės žemelapis El. paštas

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga

Įmonės kodas: 195745792

Teisinis statusas: Asociacija


Registracijos adresas: K. Donelaičio g. 2
LT-44213 Kaunas

Buveinės adresas: Žemaičių g. 31-313, LT-44175 Kaunas


El. paštas: lkbsajunga@gmail.com

 

 Pirmininkė Virginija Šetkienė,

tel. (+370) 610 64152

  

2018-01-12  

Maisto kokybė turi tapti valstybės prioritetu

Guoda Burokienė

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė,

Seimo Migracijos komisijos pirmininkė

Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų pirmininkė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė


Lietuvos gyventojams vis dažniau važinėjant iš vienos šalies kitą, keliaujant, tenka patirti, jog  maisto produktų ir įvairių Lietuvoje parduodamų prekių kokybė ženkliai skiriasi nuo tų, kurios parduodamos Vakarų Europos šalyse. Gyventojų įtarimus sustiprino Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai paskelbus tyrimo rezultatus, atskleidžiančius žinomų gamintojų maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėčių skirtumus. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog iš 33 rūšių maisto prekių 20-ies receptūra skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva, konsistencija.


Siekdama išsiaiškinti kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, praėjusių metų spalio mėnesį Seime iniciavau komisijos sudarymą. Stengiamės išsiaiškinti kodėl mūsų institucijos skeptiškai reagavo į gyventojų signalus ir kartu su kitomis Bendrijos valstybėmis nekėlė klausimo Europos Komisijoje (EK), produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. O taip pat siekiame išsiaiškinti kokias galias turi valstybės, norėdamos užtikrinti saugių ir sveikų produktų tiekimą savo žmonėms.


Į Seimo laikinosios tyrimo  komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdžius  kviesti  Teisingumo, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, taip pat joms pavaldžių institucijų atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, būdama nacionaline institucija, atsakinga už dalyvavimą Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinkle, nesikeitė informacija su kitų šalių atsakingomis institucijomis ar nekėlė šios problemos Europos Sąjungos (ES) mastu, nors problema buvo atskleista dar prieš kelerius metus. Paaiškėjo, jog nuo 2011 metų pasirodžiusių publikacijų dėl galimai prastesnių maisto produktų tiekimo Lietuvai, šalies viduje šiuo klausimu didelio masto tyrimai nebuvo atliekami, o 2015 metais Čekijos žemės ūkio ministerijai vis garsiau kėlus klausimą dėl galimai prastesnių produktų, Lietuvos žemės ūkio ministerija nusiuntė raštišką palaikymą, tačiau asmeninių iniciatyvų šalies viduje tirti lietuviams tiekiamą produkciją vis dar nebuvo.


Analizuojant, kodėl į Lietuvą, kitaip, nei į kitas Bendrijos šalis, tiekiami žemesnės kokybės produktai, į Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį praėjusią savaitę pasikvietėme Europos Komisijos narį, atsakingą už sveikatą bei maisto saugą, Vytenį Povilą Andriukaitį.


 

EK narys akcentavo, kad kol kas nėra duomenų, įrodančių, jog prastesnė maisto kokybė yra tam tikrų šalių problema. Rezultatai rodo, jog maisto kokybės problemos aktualios visai ES ir negalima daryti išvados, kad yra kažkokia diskriminacija tarp naujųjų ir senųjų ES šalių. Diskusijos apie tai prasidėjo 2015 metais, kai galimai prastesnės kokybės produktų, tiekiamų nepasiturinčioms ES šalims, problemą iškėlė tokios šalys kaip Rumunija, Lenkija ir kitos. Pasak V. Andriukaičio, skirtingose Bendrijos šalyse atlikti tyrimai parodė, jog nėra nė vieno atvejo, kad maiste būtų buvę ingredientų, kurie neleistini. Tai patvirtina, kad maisto gamintojai žino, kokiomis teisinėmis pasekmėmis gali baigtis reikalavimų nepaisymas. Vis dėlto, atsakingas už maisto saugą komisaras sutiko, kad, nors maisto produktas gali būti saugus vartoti, bet skirtinga jo kokybė gali skirtingai veikti sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Maisto kokybė yra vartotojų teisių klausimas, bet kokybės klausimai yra netiesiogiai susiję su sveikatos klausimais: epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ta visuomenės dalis, kuri yra neturtingesnė, ilgai perka pigius ir mažai šviežių ingredientų turinčius produktus, o ypač ta dalis, kuri naudojasi greito maisto paslaugomis, daugiau serga diabetu, nutukimu, vėžiu bei širdies ir kraujagyslių ligomis.


 

Kitas klausimas – skirtingos tų pačių prekinių ženklų produktų receptūros, ingredientai, skoniai. Dalis industrijos cukrų keičia saldikliais, tuomet pasikeičia ne tik gaminio skonis, bet ir kaina. Tai sukelia problemą – žmonės neinformuoti, todėl mano, kad pasikeitus skoniui suprastėjo ir kokybė. Todėl labai svarbu skaidrumas ir produkcijos atitinkamas ženklinimas. Kaip teigia EK narys, industrija turi teisę keisti receptūras, tačiau tik pagal taisykles. Kai šalys iškėlė klausimą, kad nukrypimai tuose pačiuose gaminiuose labai skiriasi, 2017 metų kovą buvo patvirtintas sprendimas tirti kokybės nukrypimus. Šalys, Vadovų tarybai teigę, kad Rytų ir Vidurio Europa yra antros klasės vartotojai, o turtingesnės valstybės aprūpinamos kokybiškesniais produktais, pateikė reikalavimą atlikti kokybės analizę. Tai privertė ES suklusti – ar skirtingų maisto standartų problema neturi politinio atspalvio ir skirti milijoną eurų tyrimams visose ES valstybėse bei Norvegijoje. EK nario teigimu, atlikti pirminiai tarptautiniai tyrimai parodė, kad ES šalyse nebuvo bendros kokybės vertinimo sistemos. Todėl buvo  paprašyta Bendrojo tyrimų centro, kad parengtų bendras rekomendacijas ir kokybės vertinimo metodikas. Bendrasis tyrimų centras tai padarė ir šių metų balandį turėtų būti patvirtina mėginių ėmimo, testavimo metodologija. Dabar atrenkamos ir aprobuojamos laboratorijos, kurios ją taikys ir iki gruodžio turės parengti tarpinį raportą apie bendrą padėtį visose 28-iose ES valstybėse. Pasak politiko, buriamas ir visų 28 šalių ekspertų forumas, kuris stebės situaciją. Galutiniai sistemos vertinimo darbai EK bus baigti iki metų pabaigos. Na, o galutiniai rezultatai ir vertinimo sistemos pataisymai turėtų būti užbaigti iki 2019 metų pabaigos.


Nors ES lygmeniu jau matomi žingsniai, padėsiantys spręsti dvejopos kokybės klausimą, tai neatleidžia nuo atsakomybės imtis priemonių ir nacionaliniu lygiu. EK tarpinis raportas dėl dvejopos kokybės maisto produktų bus šių metų pabaigoje, tačiau mes negalime sėdėti sudėję rankų. Būtini ne tik koordinaciniai mechanizmai, bet ir aiškios taisyklės šalies viduje, kuo mes prekiaujame, kaip tai ženkliname ir kokius reikalavimus keliame. Mes komisijoje toliau dirbsime šia linkme, kad ne tik tarptautiniai, bet ir nacionaliniai teisės aktai būtų konkretūs ir užtikrinantys kokybišką produkciją mūsų žmonėms. Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų darbą baigs iki 2018 metų kovo 10 dienos. Vienas svarbiausių komisijos tikslų – apsaugoti Lietuvos vartotojus, užtikrinti, kad nė vienas Lietuvos pilietis nebūtų diskriminuojamas ar apgaudinėjamas ir siekti, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje. Mano įsitikinimu, tai turi tapti valstybės prioritetu.




 
Atgal   Spausdinti  

© Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Visos teisės saugomos.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.