Guoda Burokienė

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė,

Seimo Migracijos komisijos pirmininkė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė

Dar vasaros pradžioje Vyriausybei pristačius mokesčių tobulinimo planus, žemdirbių visuomenėje nuvilnijo pasipiktinimo banga ir užvirė karštos diskusijos. Daugiausiai aistrų sukėlė numatomi gyventojų pajamų ir pelno bei valstybinio socialinio draudimo įmokų pakeitimai.

Bet kokie mokestiniai pasikeitimai, be abejo, yra jautri tema. Tačiau tos taikomos priemonės visuomet turi konkretų tikslą. Iš mūsų šalies kasmet išvyksta tūkstančiai lietuvių. Visi jie turi savų priežasčių, bet vienos iš jų yra skurdas ir pajamų nelygybė. Vyriausybė nuo šių problemų akių nesidangsto.  Atsakingai peržiūrėdama mūsų šalyje mokamų įmokų netolygumą, ieško sprendimų, ką ir kaip galima būtų keisti.

Dar prieš apmokestinimo pasiūlymus, Žemės ūkio ministerija sudarė darbo grupę, į kurią buvo sukviesti įvairių žemdirbius atstovaujančių organizacijų, mokslo srities, ministerijų atstovai. Bendrų pastangų dėka buvo pasiekta, kad ūkininkai ir jų partneriai, kurie yra neįsiregistravę pridėtinės vertės (PVM) mokėtojais, ir toliau būtų atleidžiami nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo. Ši lengvata yra ir bus labai svarbi pačias mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims, kadangi  PVM  mokėtojais neįsiregistravę asmenys paprastai žemės ūkio produkciją augina savo šeimos poreikiams arba parduoda labai nedidelius produkcijos kiekius ir dėl to gauna mažas pajamas. Kaime  gyvenantys žmonės susiduria su darbo vietų stygiaus problema, todėl dažnu atveju šie asmenys neturi kitų, apart ūkininkavimo, pajamų, tai reiškia, kad  nedidelės ūkio pajamos yra ir šeimos išlaikymo, ir investicijų į kitų metų veiklą šaltinis. Juolab, kad ūkininkaujantys asmenys, net ir smulkiuose ūkiuose vykdantys veiklą,  nesikreipia dėl socialinių pašalpų skyrimo. Taip pat pasiekta, kad GPM tarifo didinimas įsigaliotų taikant vienerių metų pereinamąjį laikotarpį – 2018 metais uždirbtos apmokestinamosios pajamos būtų apmokestinamos ne 15 proc., o 10 proc. tarifu.

Taip pat svarbi ūkininkams atstovaujančių institucijų siūlyta nauja nuostata,  kad  pajamos, kurias asmuo uždirba iš nekilnojamojo turto, pvz. žemės nuomos, gyventojų pajamų mokesčio tikslais būtų priskiriamos A klasės pajamoms, o tai reiškia, kad žemę nuomojantiems asmenims nereikės deklaruoti žemės nuomos pajamų ir nuo šių pajamų mokėti GPM, kadangi tai už juos atliks žemę išsinuomojąs asmuo, nesvarbu ar tai  įmonė, ar ūkininkas.

Yra pasikeitimų, liečiančių žemės ūkio įmones. Siekiant sudaryti galimybes žemės ūkio įmonėms, kurios iki šiol naudojasi  mažesnio mokesčio tarifo lengvata, pasiruošti pelno mokesčio padidėjimui. Šioms įmonėms bus taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis dėl mokesčio tarifo didėjimo, t. y. pelnas, uždirbtas 2018 metais, bus apmokestinamas  mažesniu, t.y. 10 proc. tarifu. Ir tik pelnui uždirbtam per 2019 metus būtų taikomas standartinis 15 proc. tarifas.

Galima pasidžiaugti, kad pasiektas vieningas požiūris dėl mažiausiuose ūkiuose žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų atleidimo nuo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų mokėjimo. Žemdirbiams, ypač uždirbantiems mažesnes pajamas, šiomis įmokomis apmokestinama ne visos per metus uždirbtos apmokestinamosios pajamos, bet jų pusė, t.y.  numatyta, kad bus apmokestinama ne didesnė kaip 50 proc. apmokestinamųjų pajamų suma.

Siekiant kuo didesnio apmokestinimo principų suvienodinimo, siūloma visiems  individualia veikla užsiimantiems asmenims pritaikyti vienodas VSD įmokomis apmokestinamų  pajamų ,,lubas“, kurios būtų 28 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (20753,6 eurų). Buvo prieitas bendras sprendimas, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims mokestinė našta padidės dėl ženkliai padidėsiančių apmokestinamųjų pajamų ,,lubų“, kadangi šiuo metu jiems pritaikomos 7 vidutinių darbo užmokesčių dydžio ,,lubos“, jiems turėtų būti pritaikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, t.y., apmokestinant 2018 metais uždirbtas apmokestinamąsias pajamas būtų pritaikyta ne 28, o 14 vidutinių darbo užmokesčio ,,lubos“ (10 375,80 eurų).

Seimui svartyti pateiktame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekte numatytas lengvatų  ūkininkaujantiems ir dirbantiems pagal darbo sutartis asmenims bei ūkininkaujantiems asmenims iki 29 metų, panaikinimas. Gera žinia ta, kad svarstymų Seime metu atsižvelgta į siūlymą atleisti nuo VSD įmokų mokėjimo individualia veikla užsiimančius, tame tarpe ir ūkininkaujančius, pensinio amžiaus asmenis.

Puikiai suprantu žemės ūkio bendroves ir ūkininkus, kurie iki šiol turėję daug mokesčių lengvatų, privalės mokėti didesnius mokesčius. Reikia pabrėžti, kad mokesčiai keičiasi tik tiems, kurių pelnas viršija 30 tūkst. eurų. O tokių iš 130 tūkst. įregistruotų ūkininkų ūkių yra tik 700.

Vyriausybės tikslas – padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiems žmonėms ir šiek tiek suvienodinti mokesčių naštą verslininkams bei individualia veikla užsiimantiems asmenims. Atsisakius mokesčių lengvatų, kurios dabar yra taikomos žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams, gautos papildomos lėšos būtų skiriamos mažiausiai uždirbančių asmenų mokesčių naštai mažinti. Tokiu būdu būtų mažinama pajamų nelygybė ir skurdas.