Guoda Burokienė

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė

Kokios asociacijos kyla išgirdus sąvokas lobistas, lobistinė veikla? Visai nenuostabu, jei pagalvojote apie korupciją, piktnaudžiavimą, siekį daryti savanaudišką įtaką politikams, valstybės tarnautojams ar pareigūnams. Įteisintas lobizmas ir lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2000-aisiais metais. Nors pagrindinis įstatymo tikslas buvo užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą, skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, visgi visuomenės akyse lobistinė veikla buvo siejama su neteisėtu poveikiu valdžios atstovams.

Tinkamas lobistinės veiklos reglamentavimas buvo labai svarbus ir Lietuvai stojant į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Savo veikloje EBPO remiasi aukščiausių standartų taikymo ir maksimalaus skaidrumo principais. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas politikos skaidrumui. Todėl lobistinės veiklos įstatymas Seime buvo kelis kartus tobulintas. Tačiau ir pastaroji redakcija sulaukė EBPO kritikos bei pastabų. Tad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ėmėsi tobulinti lobistinės veiklos įstatymo projektą.

Esminiai įstatymo projekto skirtumai

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) itin baiminasi, jog jos gali tapti lobistinėmis. Tačiau daugelis iš mūsų dažnai maišo sąvokas lobizmas ir advokacija. Tai, ką daugelis iš mūsų skėtinių NVO atlieka, būtent ir yra advokacija. Atsižvelgiant į tai, esminis skirtumas naujai siūlomame įstatymo projekte yra tas, jog registracija į lobistų sąrašą nėra niekam privaloma. Registruojamasi tada, kai norima naudotis privalumais, kurie suteikiami esantiems sąraše: dalyvauti susitikimuose, pasitarimuose dėl teisės akto be kvietimo, gauti leidimus patekti į institucijų patalpas, per trumpesnį laiką (3 arba 7 darbo dienas) gauti informaciją. Lobistinės veiklos apibrėžime atsisakoma administracinių sprendimų, todėl sąvoka tampa aiškesnė, o taikymas paprastesnis. Neteisėta lobistinė veikla taps tuomet, kai lobistinę veiklą vykdantis asmuo, nesvarbu ar registruotas lobistas, nedeklaruoja lobistinės veiklos. Taip pat, kai neįrašytas į lobistų sąrašą asmuo nori naudotis tik registruotam lobistui suteikiamomis teisėmis. Kadangi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nori ne bausti, o skatinti skaidrumo įprotį ir bendradarbiauti, todėl yra taikomi mažareikšmiškumo kriterijai: iki 3 kartų per paskutinius 12 mėn. nedeklaravus ir iki 5 kartų per paskutinius 12 mėn. pavėlavus deklaruoti ne ilgiau kaip 3 mėn. Abipusis deklaravimas įgalins VTEK veikti prevenciškai ir įspėti, skatinti atskleisti lobistinę veiklą ir padėti suprasti, kad skaidri lobistinė veikla yra teigiamas, skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus.

Kas nėra laikoma lobistine veikla?

Tai viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla. Taip pat veikla asmenų, dalyvaujančių institucijų iniciatyva ir kvietimu. Valstybės politikų, pareigūnų, tarnautojų veiksmai pagal pareigines funkcijas, konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal teisėkūros pagrindų įstatymą, o taip pat peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas, fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Lobistinė veikla neturėtų būti suprantama kaip blogis. Prieš priimant įstatymus, netgi labai svarbu ir vertinga išklausyti patarimus, nuomones tam tikrų sričių profesionalų, kurie padeda geriau įsigilinti į sprendžiamų problemų esmę. Visuomenei nepasitikėjimą kelia būtent skaidrumo stoka. Todėl naujieji lobistinės veiklos įstatymo projekto pakeitimai turėtų išsklaidyti tam tikras abejones bei suteikti daugiau viešumo ir skaidrumo.