2018 m. rugsėjo 25-28 d. Evora, Portugalijoje vyko tarptautinė ELARD konferencija „LEADER Reloaded“ (plačiau apie konferenciją). LKBS valdybos nario/eksperto Povilo Saulevičiaus informacija po konferencijos...

Vietos plėtra Europoje vyko keliais etapais, tačiau pradžia buvo praeito amžiaus aštuntasis dešimtmetis. Vietos plėtros ekspertai ir aktyvistai, dažniausiai susiję su atitinkamu nacionaliniu ar regioniniu kontekstu, rėmė galimybes keistis savo patirtimi Europos organizacijose, tokiose kaip EBPO, Europos Taryba ir, galiausiai, Europos bendrija, kuri galų gale tapo Europos Sąjunga 1993 m. Vietos plėtra Europoje vyko keliais etapais, tačiau pradžia buvo praeito amžiaus aštuntasis dešimtmetis. Vietos plėtros ekspertai ir aktyvistai, dažniausiai susiję su atitinkamu nacionaliniu ar regioniniu kontekstu, rėmė galimybes keistis savo patirtimi Europos organizacijose, tokiose kaip EBPO, Europos Taryba ir, galiausiai, Europos bendrija, kuri galų gale tapo Europos Sąjunga 1993 m. Pirmasis Leader laikotarpis prasidėjo 1991 m. kaip „Bendrijos iniciatyva“, po to buvo vykdomi Leader II (1994–1999 m.) ir Leader+ (2000–2006 m.). Nors oficialiai Leader+ laikotarpis baigėsi 2006 m., projektų įgyvendinimas ir lėšų panaudojimas galėjo tęstis iki 2009 m. vidurio. Leader+ laikotarpio metu vietos veiklos grupės veikė 15-oje ES šalių. Galutinis ES įnašas į Leader+ programą sudarė apie 2,1 milijardo eurų. 2007 m. Leader metodas buvo integruotas į kaimo plėtros reglamentą kaip alternatyvus metodas pasiekti trijų „pagrindinių“ šios politikos krypčių tikslus. 2007 m. ir 2008 m. pradžioje Europos Komisija patvirtino daugumą nacionalinių ir regioninių 2007–2013 m. kaimo plėtros programų. 2009 m. pabaigoje valstybės narės buvo atrinkusios daugiau kaip 2000 ketvirtos krypties vietos veiklos grupių. Šiam programavimo laikotarpiui numatytos ES išlaidos Leader krypčiai sudaro apie 5,5  milijardo, o nacionalinė viešojo bendrojo finansavimo dalis – dar 3,4 milijardo eurų. Leader metodas grindžiamas prielaida, kad, palyginti su tradiciniu metodu „iš viršaus“, jį taikant sukuriama pridėtinė vertė. Manoma, kad metodai „iš apačios“ ir įvairių sektorių sąveika vietos lygmeniu mobilizuoja vietos potencialą. Vietos grupės turėtų geriausiai nustatyti integruotus ir novatoriškus vietos problemų, į kurias jos opiau reaguoja, sprendimo būdus. Kadangi dalyvavimas priimant vietos sprendimus turėtų žadinti entuziazmą ir stiprinti įsipareigojimus, jis galėtų pagerinti ir padaryti tvaresnį kaimo plėtros procesą. Vietos bendruomenės įtraukimas taikant metodą „iš apačios“ taip pat gali turėti mažiau apčiuopiamų poveikių, kaip antai „gebėjimų stiprinimas“ ir „vietos gyventojų įgalinimas“. VVG sudaro papildomą įgyvendinimo lygmenį, reikalaujantį tam tikrų sąnaudų. Be to, sprendimų priėmimo patikėjimas vietos partnerystėms sudaro riziką patikimam ES finansų valdymui, t. y. teisingumui, skaidrumui ir atskaitomybei, taip pat ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principams. Kai Audito Rūmai, rengdami savo 2000 m. metinę ataskaitą, paskutinį kartą tikrino Leader programą, buvo nustatyta rimtų VVG vykdyto finansų valdymo trūkumų, kaip antai savaimingumo rizika dėl VVG atgaline data teikiamų dotacijų; skaidrumo stoka atrenkant projektus; galimi interesų konfliktai; didelės veiklos sąnaudos ir ilgai trunkančios procedūros. Komisija atsakė suvokianti, kokios rizikos atsiranda. Jos pagrindinis atsakymas buvo tai, kad geroji praktika ir patikimas finansų valdymas bus skatinami skelbiant gaires ir keičiantis informacija. Kaip jau buvo minėta, Leader metodas, palyginti su labiau tradiciniais, centralizuotais kaimo plėtros politikos įgyvendinimo metodais, pareikalauja papildomų sąnaudų ir sąlygoja papildomas rizikas, tačiau, kita vertus, jį taikant sukuriama pridėtinė vertė, susijusi su septyniais Leader ypatumais. Vienas svarbiausių Leader metodo ypatumų yra tas, kad sprendimai turi būti priimami ne valdžios institucijų, bet remiantis platesne vietos partneryste, kurioje vietos administracija dalyvauja, bet neturi balsavimo daugumos. Bendruomenės įsitraukimą galima padidinti, leidžiant visoms suinteresuotoms vietos šalims dalyvauti vietos veiklos grupėse bei užtikrinant visų pagrindinių vietos veikėjų atstovavimą.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos dalyvavimas bei narių interesų atstovavimas ELARD (plačiau apie ELARD) finansuojamas pagal Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir atstovavimo jose finansavimo taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).