Spalio 18 d. vykusi IV Kaimo parlamento sesija įvertino 2014-2020 m. laikotarpio patirtį, atvėrė naujas LEADER priemonės ir kaimo bendruomenių veiklos galimybes.

Į IV sesiją susirinkę kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių atstovai iš visos Lietuvos, valstybės institucijų specialistai turėjo tikslą išsamiai aptarti 2014-2020 m. finansinio laikotarpio LEADER programos įgyvendinimo eigą, iššūkius, kuriuos teko patirti bendruomenėms vykdant projektus. Kaimo parlamento iškeltas tikslas labai svarbus artėjant naujam finansiniam laikotarpiui. Šiandienos sprendimai turės įtakos regionų plėtrai, bendruomeninei veiklai, kaimo visuomenės ir aplinkos gerovei.

Konferenciją pradėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, sveikindama Kaimo parlamento dalyvius, sakė, kad šiuo finansiniu laikotarpiu bendruomenės susidūrė su dideliais iššūkiais. „Vietos plėtros strategijose buvo numatyta sudėtingai įgyvendinamų rodiklių, bendruomenėms teko imtis funkcijų, kurios yra per sunkios visuomeniniais pagrindais dirbanties žmonėms. Dėl to dabar reikia gerai įvertinti šio laikotarpio patirtį, kad planuojant 2021-2027 metų strategijas būtų išvengta tų pačių klaidų,“ – sakė V. Šetkienė.

Susirinkusiuosius sveikino LR Seimo nariai, Kauno r. savivaldybės atatovai.

Kaimo parlamento IV sesijoje buvo apžvelgti LEADER 2014-2020 m. LEADER programos rezultatai, pažvelgta į jos perspektyvą; išklausyti pranešimai apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos pasiekimus ir įžvalgas 2021-2027 metams; LR Žemės ūkio ministerijos bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemones, skirtas Kaimo bendruomenių stiprinimui; LR Vidaus reikalų ministerijos regionų politiką Lietuvoje; Latvijos patirtį įgyvendinant 2014-2020 m. LEADER programą; „Sumanius kaimus (Smart villages). Vyko diskusijos grupėse aktualiomis temomis: LEADER/BIVP programa; Sumanus kaimas: ar tai įmanoma Lietuvoje? Bendruomeninis verslas / Socialinis verslas? Bendruomenių veiklos teisinis reguliavimas; Lietuvos kaimo vizija po 2020 m.

LEADER 2014-2020 metais: indėlis į kaimo gerovę

Šiam laikotarpiui buvo skirta 113 mln. 865 tūkst eurų. Didžioji dalis lėšų – 88 mln. 375 tūkst. eurų – tenka vietos projektams įgyvendinti. Likusi suma – Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektams ir strategijų įgyvendinimui. Lietuvoje buvo patvirtintos 49 vietos plėtros strategijos, padengiančios visą šalies teritoriją. Ignalinos, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonai įgyvendino dvisektorines (kaimo vietovių ir žuvininkystės bei akvakultūros) strategijas. Bendruomenės inicijavo ir pasirašė paramos sutartis už 110,2 mln. eurų. Strategijų finansavimas svyruoja nuo 1 mln. iki 5 mln. eurų. Iš viso numatyta įgyvendinti 2099 projektus. Strategijose daugiausia dėmesio skiriama ne žemės ūkio, socialinio, žemės ūkio, nevyriausybinių organizacijų verslui, kaimų atnaujinimui. Minkštieji, bendradarbiavimo, paveldo išsaugojimo, atsinaujinančios energijos, mokymų ir kitokio pobūdžio projektai sulaukė mažiau dėmesio. Pranešimą šia tema skaičiusi Ilona Javičienė, Žemės ūkio ministerijos patarėja, sakė, kad nors išmokėta lėšų nedaug, tik 8,38 proc. (7,3 mln. Eur), tačiau stebima pažanga ir tikimasis aktyvaus įgyvendinimo ir išlaidų deklaravimo.

Savanoriška veikla – bendruomenių varomoji jėga

Socialinės apsaugos ir darbo ministerja skiria paramą bendruomeniškumui ir savanorystei skatinti. „Jau trejus metus vekianti bendruomeniškumą skatinanti programa bus tęsiama, – sakė ministerijos vyriausioji patarėja NVO ir bendruomenių klausimais Aurelija Olendraitė. – Ja siekiama sudaryti ilgalaikes NVO ir bendruomenių plėtros sąlygas, stiprinti jų institucinius gebėjimus, skatinti savanorystę. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektas yra diskusijų stadijoje. Šiuo metu peržiūrima teisinė bazė, reglamentuojanti šių organizacijų veiklą, tikslinamas nevyriausybinių organizacijų apibrėžimas, kuriama teisinė bazė NVO fondui, finansavimo tvarka, rengiama tvarka, pagal kurią NVO būtų skirstomos į viešosios ir grupinės naudos organizacijas.“

LEADER ateitis

Dar pernai pradėtas Leader 2021-2027 m. strateginio plano rengimas, inicijuota situacijos analizė. Šiemet jau vyksta diskusijos su VVG: analizuojama situacija VVG teritorijose, aptariamos strategijų kryptys. Ateinančiame laikotarpyje siūloma labiau individualizuota vietos plėtra, VVG stiprinimas, „sumanių kaimų“ skatinimas.

Bendruomenių atstovų teigimu, šio laikotarpio VVG įgyvendinamos strategijos iš tiesų labai panašios, visos orientuotos į darbo vietų kūrimą, kitoms kryptims skiriama mažai dėmesio. Tai lėmė LEADER programos įgyvendinimo taisyklės, kurios tiesiog neleido labiau individualizuoti regionus. Dėl to tikimasi, kad ateinančiame laikotarpyje bus daugiau laisvės renkantis veiklos kryptis, nebus griežto finansų padalinimo, bus galimybė perskirstyti finansavimą pagal išryškėjusį vietos bendruomenių poreikį.

Kolegų patirtis artima Lietuvai

Kaimo parlamento IV sesijoje dalyvavo viešnia iš Latvijos Anita Selicka, kuri supažindino su Latvijos Kaimo parlamento veikla, kaimiškųjų teritorijų vystymu, iššūkiais. „Mes turime matyti visumą, o ne smulkias detales savo kieme. Kaimo plėtra turi būti subalansuota ir integruota. Reikia žinoti, ką galime mes patys, ką gali mūsų kaimynai, kuo galime būti naudingi vieni kitiems, spręsdami problemas ar susidūrę su iššūkiais,“ – sakė A. Selicka.

Latvijoje veikia 36 vietos veiklos grupės ir 6 žuvininkystės vietos veiklos grupės. Miestuose kol kas vietos veiklos grupės nesikuria. Šiame laikotarpyje daugiausia dėmesio skiriama aplinkos ir infrastruktūros gerinimui, bendruomeniškumo ir pilietiškumo stiprinimui.

Prancūzijos atstovas Clive Peckham tiesioginėje vaizdo konferencijoje papasakojo apie bendruomenių patirtį kuriant „sumaniuosius kaimus“. Viename iš kalnų kaimelių įgyvendinus skaitmeninės bendruomenės projektą, pagyvenę žmonės galėjo konsultuotis, gauti kai kurias paslaugas internetu, ligoniams buvo išdalinti signalizatoriai, primenanatys, kada reikia gerti vaistus ir kt. Pasak Clive Peckham, „sumanių kaimų“ projektai atveria galimybes mokytis, pradėti verslą, kurti regioninius verslo ir turizmo tinklus, išplėsti gyventojų galimybes bendrauti, gauti paslaugas ir tiesiog kurti ateitį kaime.

Lietuvos kaimo parlamento IV-osios sesijos REZOLIUCIJA

Nuotraukų galerija - ČIA

Projektą vykdo:

Projektą finansuoja: