Čekijos vyriausybė planuoja sukurti teisinę bazę, skirtą išvengti spekuliacijų parduodant valstybės valdoma žemė ūkio paskirties žeme.
Siūloma, kad kiekvienas, kuris norėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, turėtų sumokėti 5 proc. žemės vertės depozitą.
Jeigu didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas nusprendžia nepirkti depozitas patenka į Žemės fondą. Tokiu atveju žemė nebus parduodama mažesnę kainą aukcione pasiūliusiems pirkėjams. Jeigi žemė bus parduota didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kitiems aukciono dalyviams bus gražintas depozitas.

 

 

Ulster Unionist Europos parlamento narys Džimas Nikolsonas (Jim Nicholson), paragino veikti Šiaurės Airijos aplinkos ministrą, tam, kad išvengti pasitikėjimo planavimo procesu mažėjimo.

Kaimiškose vietovėse iškilo esminių problemų po to, kai aukščiausiasis teismas išreiškė abejones dėl prieštaringosios PPS 14 politikos, kuri įvedė griežtus apribojimus visai plėtrai kaimo vietovėse, įgyvendinimo.

Tai susiję su tuo, kad žmonės nebegalėjo statyti ant šeimos žemės. Nikolsonas tvirtina, kad procesas kenčia nuo atsakomybės trūkumo ir paralyžuojančio vėlavimo. “Daugeliu atvejų tai yra trukdymas, o ne pagalba ekonominiam augimui ir visuomeniniam susitelkimui”. Taip pat Nikolsonas pabrėžia, kad įtakos turėjo nepageidaujamas tiesioginis Londono valdymas, iki tol kol valdžia buvo atstatyta praėjusiais metais.

Nikolsonas sakė, kad aukščiausiasis teismas privertęs peržiūrėti PPS 14, suteikė aplinkos ministrui galimybę rasti realius sprendimus pagrindinėms kaimo vietovių problemoms.

 

Norvegijos vyriausybė nusprendė atsigęžti į taip vadinamus “žaliuosius pažymėjimus” energijai, ir atnaujino derybas su Švedija dėl bendros, aplinkai palankios energijos rinkos kūrimo.

Jei derybos pavyks, tai galėtų reikšti spartų mažų energijos gamintojų atsiradimą kaimo vietovėse. Sprendimo buvo reikalaujama nuo 2006 metų, kai derybos uždelsė.

Žaliojo pažymėjimo sistema naudoja rinkos mechanizmus, tam, kad būtų stimuliuojama išaugusi atsinaujinančios energijos paklausa. Tai greitai pasiekiama, po to kai energijos gamintojai buvo įpareigoti išgauti 10 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių, kurie turi minimalų poveikį aplinkai. Dažniausi energijos šaltiniai Norvegijoje yra vanduo ir vėjas.

Energijos ministrė Auslag Haga sakė, kad Norvegijos vyriausybė “darė viską įmanomą, kad būtų pateikta daugiau atsinaujinančios energijos. Žaliųjų pažymėjimų sistema remia tokią energiją”

Sparti plėtra

Auslag Haga sakė: “ES vyksta sparti plėtra susijusi su atsinaujinačios energijos sektoriumi. Nauja direktyva dėl šio sektoriaus buvo paskelbta 2007 m. vasario 23 d.”
“Atrodo, kad ES pagaliau sukurs rinka žaliesiems pažymėjimams Europoje ir yra gerai, kad kai kurios šalys jau pradėjo šį darbą”.

 

 

Rumunijos valdžios institucijos veikė greitai, norėdamos išvengti virš 25 proc. paramos ūkiams lėšų netekimo, kurias skiria Europos Komisija. Tai buvo padaryta po to, kai Komisijai iškilo klausimai dėl žemės ūkio išlaidų kontrolės veiksmingumo.

Lapkričio mėn. Komisija paprašė patobulinti programinės įrangos modulį, sukurtą, tam, kad būtų užtikrinama, jog mokėjimai ūkiams yra padaryti teisingai ir kad būtų išvengta laikino 25 proc. ES paramos dalies sumažinimo.  

Nepriklausomų Deloittte finansininkų ataskaitoje daroma išvada, kad neliko jokių esminių trūkumų , kurios reikėtų ištaisyti šiam IT moduliui. Komisija nusprendė  ,kad apsaugos mechanizmo aktyvavimas yra nepagrįstas.

Vis dar neįdealus

Sprendimas paskelbtas gruodžio 18 d, nenaudoti apsaugos priemonių nereiškia, kad viskas yra įdealu, nes visose naujose sistemose problemos gali atsirasti tik prasidėjus mokėjimams. Be to, Rumunijai vis dar reikia padidinti kontrolės mastą ir išspręsti kai kuriuos IT trūkūmus.