ES žemės ūkio ministrai sumažino vyno sektoriui skirtų lėšų dalį, pervedant ją į kaimo plėtros programas.

Po trijų dienų susitikimų maratono Briuselyje, gruodžio 9 dieną ES ministrai galutinai pasiekė susitarimą dėl plataus diapazono priemonių skirtų silpnėjančio ES vyno sektoriaus situacijos pataisymo.

Bet Europos Komisija buvo priversta iš naujo svarstyti projektą, pervesti dalį egzistuojančio vyno biudžeto į bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrąją ašį.

Liepos mėnesį, kai Komisija pirmą kartą paskelbė pirminius pasiūlymus vyno reformai, komisarė (Mariann Fischer Boel sakė, kad norėtų pamatyti padidėjusį pinigų kiekį  kaimo plėtros sektoriuje.

 

 

Kilo dideli prieštaravimai ES šalių narių  ministrų – dėl Europos Parlamento narių (EPN) išreikštų prieštaravimų apie EK planus, sumažinti dotaciją vyno sektoriui. Nustatytas pinigų krepšelis vyno biudžetui, pervestas į antrąją ašį : 50 mln. eurų 2009 m., didinant iki 100 mln. eurų 2010 m. ir iki 150 mln. eurų nuo 2011 m. ir vėliau.

Pagal Komisijos pradinius siūlymus pateiktus liepos 4 dieną, kaimo plėtros išlaidos vyno gamybos vietovėse būtų sudarę papildomus 100 mln. eurų 2009 m., didinant iki 400 mln. 2014 metais.

Bet ministrai ir EPN paprašė sumažinimo, teigdami, jog baiminasi, kad pinigai nebus išleisti su vynais susijusioms priemonėms.

Komisija, vis dėl to, suteikė garantijas, kad pinigai bus apsaugoti taip, kad antros ašies pinigai garantuotai pateks į vyno regionus.

Tuo tarpu, kompromisiniame dokumente nurodyta, kad bet kuri šalis – narė, kurioje antros ašies pervedimai bus mažesni nei 2.5 mln. eurų bus atleista nuo privalomų finansavimo pervedimų.

Pervedimo klausimas buvo dalis vyno reformos paketo, dėl kurio buvo susitarta tik po įtemptų derybų vykusių iki gilios nakties.

 

 

“Mums buvo sunkus laikas” – po derybų pripažino Portugalijos žemės ūkio ministras ir buvęs Tarybos prezidentas Jaime Silva. “Tai nebuvo lengvas kelias”.

Galutiniu susitarimu ES Žemės ūkio komisarė Mariann Fischer Boel buvo priversta gerokai sumažinti savo ambicingus planus, kuriais ketinta sukrėsti ES vyno sektorių palengvinant sunkią konkurenciją su Naujojo Pasaulio vynais.

Į nuolaidas buvo įtraukta susitarimas leidžiantis cukraus įdėjimą į vyną ir sodinimo teisių apribojimo išplėtimas iki 2018.

 

 

Baigiant susitarimą, Mariann Fischer Boel išliko optimistiška, sakydama, kad Komisija, Portugalijos pirmininkavimas ir ES ministrai pasiekė “gerą susitarimą” ir kad “ves ES vyno sektorių pirmyn”.

“Mes negavome visko ko norėjome” – sakė ji žurnalistams po Komisijos spaudos konferencijos, “bet mes baigėme su gerai subalansuotu susitarimu” –sakė Mariann Fischer Boel.

Susitarimas buvo pasiektas praėjus vos savaitei po to kai Europos parlamentas detaliai apsvarstė kiekvieną pasiūlymą.

 

 

Pasiūlymų pakete ,dėl kurio susitarė ministrai, lieka nuostata dėl cukraus dėjimo į vyną tam, kad padidinti alkoholio kiekį.

Šiaurinės šalys – narės gali toliau naudoti cukrų praturtinant jų vynus ir jų nebus reikalaujama žymėti vyną kaip papildytą cukrumi.

Komisija reikalavo, kad cukraus dėjimas būtų priimtinas tik tada, jeigu tai būtų pažymėta vyno etiketėje.

Bet galų gale Komisija nusileido lobistams, ir tokios žymėjimo etiketėje taisyklės daugiau nebus įtrauktos yra į susitarimą.

Tuo tarpu, pietinės šalys toliau gaus subsidijas dėl vynuogių naudojimo, praturtinant vynus sekančius ketverius metus.

Vis dėl to, dokumente pabrėžiama, kad visų formų vynų praturtinimas turės apribojimus ateityje.

 

 

Nusileidžiant Prancūzijos žemės ūkio ministrui Michel Barnier, kompromisiniame susitarime taip pat pabrėžiama, kad dabartiniai suvaržymai naujų vynmedžių sodinimui nebus panaikinti iki 2018 metų.

Iš pradžių Komisija primygtinai reikalavo, kad 2013 m. būtų paskutinė data apribojimams, tačiau galutiniame susitarime rašoma, kad apribojimai gali būti taikomi nacionaliniu lygmeniu dar penkiems metams.

 

 

Komisarė pakartojo, kad neleis pinigus skirtus vyną gaminančioms šalims-narėms perskirstyti per “nacionalinį krepšelį”.

Kiekviena vyną gaminanti šalis-narė gaus papildomus 100 mln. eurų, kurie buvo paimti iš “nacionalinių krepšelių” per kaimo plėtros priemones.

Tuo tarpu Italijos žemės ūkio ministras Paolo De Castro “nacionaliniame krepšelyje”išsaugojo ir papildomus 20 mln. eurų.

Italijos delegacija pastūmėjo didesnį finansavimą į “nacionalinį krepšelį” remdamasi tuo, kad ji per pastaruosius metus subsidijoms išleido daugiausiai pinigų.

 

 

Tuo pačiu metu naujos šalys – narės (NŠN) laimėjo kovą dėl skaičiavimo pagrindų pakeitimo nuo kurių skaičiuojamos “nacionalinio krepšelio” lėšos. Suma bus paremta santykiu 50-50 pagal esamos produkcijos kiekius ir esamas aktyvias vynuogynų vietoves.

Komisija anksčiau planavo finansavimą skirti 100 proc. remiantis praeities rodikliais, bet NŠN atsisakė tai daryti remdamasi esamu augimų jų vyno sektoriuose.

Į priemones įtrauktas vynuogynų restruktūrizavimo ir  modernizavimo planai, lėšos ES vynų pardavimo skatinimui užsienyje.

 

 

Papildomai Barnier laimėjo antrą esminį reikalavimą – “kritinė distiliacija” (pinigai skirti virš norminiam alkoholio kiekiui perdirbti į pramoninį etanolį) gali likti  kiekvienos šalies – narės “nacionalinio krepšelio” programos dalimi.

Remiantis susitarimu, šalims – narėms bus leista naudoti rinkos paramos priemonę ateinančius ketverius metus, iš anksto neprašant Komisijos leidimo.

Bet po to Komisija turės patvirtinti “kritinės distiliacijos” programas.

Dar daugiau, šalys – narės turės per ketverių metų periodą sumažinti pinigų kiekį skiriamą “kritinės distiliacijos” programai.

Pirmaisiais metais bus gali išleisti daugiausiai 20 proc. “nacionalinio krepšelio” šiai programai. Antraisiais metais – daugiausiai 15 proc., 10 proc. trečiaisiais metais ir 5 proc. paskutiniais metais.

Bet šalys narys gali padidinti šį santykį iš papildomų nacionalinės pagalbos lėšų.

Esama ES pagalba geriamo alkoholio distiliacijai – priemonė naudojama daugiausiai Ispanijoje – taip pat bus sumažinta per ateinančius ketverius metus.

 

 

Komisijos planai išrauti neproduktyvius vynuogynus bus toliau vykdomi, bet mažesniais kiekiais lyginant su pirminiu Komisijos pasiūlymu – atskleidžia sutarties tekstas.

Naujas tikslinis plotas – 175.000 hektarų. Komisija siūlė 200.000 hektarų.

Vyno gamintojai, kurie gaus naudos iš šios programos (ji yra savanoriška) galės gauti 20 proc. didesnį finansavimą 2009 metais ir 10 proc. didesnį 2010 metais, pasiekiant buvusį lygmenį nuo 2011 metų.

 

 

Vyno gamintojai taip pat bus įtraukti į vienkartinės išmokos ūkiui programą, kurios parama galės pasinaudoti ir tie, kurie naikins vynuogynus.

Tuo tarpu Graikijos Aegean ir Ionian salos bus išbrauktos iš vynuogynų naikinimo programos, nes yra per mažos.

 

 

Atskira susitarimo dalis pabrėžia, kad vyno gamintojai ant etiketės bus įpareigoti paminėti ir vyno rinkimo metus ir vynuogių rūšis.

Šalys – narės, tokios kaip Prancūzija ir Malta, stato į pavojų kokybiškų vynų konkurencingumą, bet į šį argumentą nebuvo atsižvelgta.

 

 

Vyno gamintojai pietvakarių Bulgarijos Plovdiv regione planuoją tolesnę vyno turizmo plėtrą, kaip būdą paremti jų pramonę.

Vis dėl to, vyno turizmo sektorius beveik neaugo – išliko stabilus. 2007 m. jis augo tik 0.6 proc. arba 120.000 žmonių daugiau pasirinko vyno turizmą . Tai turistai, kurie lankėsi kaime ir yra vadinami “vyno turistais”. Skaičiai pateikti remiantis regioninės vyno gamintojų tarybos atskaitos “Sofia Echo” duomenimis.

Ši ,palyginus jauna rinkos niša, pritraukia daugiausia užsienio turistus. Rosita Kichkova, Villa Vinifera vynuogyno savininkė Brestovitsoje, kuri buvo viena pirmųjų plėtojančių šią turizmo rūšį, sako, kad paragauti vyno lankytojai atvyksta iš Ispanijos, Italijos, Rusijos ir netgi Kinijos. Lankytojų skaičius, nuo tada, kai  2000 metais vynuogynas pradėjo teikti šią paslaugą, padvigubėjo.

 

 

Šiuo metu regione yra 46 vynuogynai, kartu pradedančių verslą mažesnių vynuogynų, kurių pirmieji vynai atsiras nuo šių metų rugsėjo mėnesio, - teigia Trakijos vynų gamintojų tarybos pirmininkas Konstantin Mazarov.

Tarybos atstovai sako, kad iki 2013 metų galėtų įsikurti virš 1.300 vynuogynų, bet jie skundžiasi, kad trūksta vyriausybės paramos.

Net jei nauji vynuogynai galėtų būti įtraukti į nacionalinę kaimo plėtros programą, neaišku, ar kuris nors ES fondas, kurio bendras biudžetas yra 3 mlrd. eurų, bus palankus vyno turizmo projektui.